ginti

2 gìnti, gìna, gýnė tr. 1. vaduoti kam užpuolus; atremti puolimą: Gynė žemę mano protėviai A.Vencl. Partinė organizacija ugdė vis naujus ir naujus ginamųjų ir puolamųjų kautynių didvyrius (sov.) rš. Jie savo žemę giñs Ėr. Jų vaikai taip gýnė tėvynę A.Baran. Pikta kalė namus gina Krp. Gina kaip pempė vaikus B. | Ir mūsiškis buvo gìnt (gaisro gesinti) OG387. Motyna gynė savo truputėlius, kaip pempė laukus, nuo marčios tėvų Žem. | Arklys koją gìna (skundžia, neprimina, pačiupinėti neduoda) Slm. Vaikas gìna ausytę (neduoda priliesti, jam skauda) Slm. ^ Vilkui užpuolus, ir šuo šunį gina Vdk. Silkė gina mėsą (silkės prisiduriant, mėsa skalsiau) Antš. | refl.: Senis gìnasi su ginklu nuo žmogžudų J. Ilgą laiką ten lietuviai laikėsi, narsiai gynėsi LTR. Neginkis nuo šuns, pamatysi, jei tau neįkąs Žem. Kursai rankas mano mokina gintiesi BBPs144,1. | prk.: Reikia gìntis nuo nuogumo (apdaro taisytis) Rdm. Kokiuos turime ryzelius (drapanas), tokiais gìnamės (verčiamės) Ėr. Kokie iš jų darbinykai, tik gudrumu gìnasi Srv. Karvutė gera – ji (karvės laikytoja) su tuo pieniuku gìnas (verčiasi, gyvena) Skr. Kuo gali, tuo gìnasi nuo bado Krsn. ^ Ir pelė savo urve ginasi Sim. 2. įrodinėti ką teiginiais: Teisiamąjį gìnti DŽ. Atskaluonys gina paklydimą DP225. Disertaciją ginti (viešame mokslinės tarybos posėdyje iškelti disertacijos teiginius ir įrodyti jų pagrįstumą) rš. 3. užstoti, saugoti: Demokratijos šalys vieningai gina šventą taikos reikalą, žmonijos garbę, laisvę ir laimę sp. Gindami taiką, mes giname mūsų vaikų laimę, jų ateitį A.Vencl. 4. baidyti, varyti: Žvirblius nuo javų gìnti K. Mergaitę paėmė muses gint nuo jos Skr. | refl. prk.: Tada ginkis tomis misliomis (vyk jas šalin) P. 5. drausti, neduoti: Tėvai gýnė ženytis Pc. Gali eit kur nori, nėkas tavie negina Vvr. Gýniau neit užkuriu pas našlę – nepaklausė! Lp. Nèginu – ką nori, tą ir daryk Trgn. Tau valgymas negìntas, valgyk, kiek tau lenda Rod. Ginu, neduomi kam ko (ko prašo, nori) SD212. 6. tvirtinti, savo nuomonės laikytis: Gìna susiriesdamas, kad pats savo akim matė vaidineklį Nj. Ona gýnė, kad tę nieko nebuvo Mrs. Negaliu ginti, kad ne taip buvo J.Jabl. 7. neigti, ginčyti: Nesibijokit, nieko negìnsim, ką tik paėmėm, viską atiduosim Krok. Neginu aš to ir pripažįstu P. Pavasarį paskolinau jam virves, o dabar nuėjau atsiimtų – gìna (nebenori atiduoti, sakosi neskolinęs) Slm. | Ginamųjų (neigiamųjų) sakinių tariniai taromi ginamai arba atmetamai (gram.) J.Jabl. | refl.: Aš nenoriu ginties, pamatysma Sdk. 8. refl. neprisipažinti, atremti kaltinimą: Vaikas gìnasi, kad pavogė kirvį J. Jis ją ėmė baust, ale toj mirtinai ginasi, kad ji nieko nežino BsPIV31. Jis gìnas tos piktadėjystės KII26. Ginas, kad net akys iš kaktos lenda Trgn. Ginasi neturįs Žem. 9. saugoti puodą, kad neišbėgtų virdamas (aušinti su samčiu pilstant viralą): Atnešk samtį, reik gìnt kruopas Kt. Tą puodą reik ginti, katras bėga Sln. Nei puodo ginti, nei vaiką maldyti Kn. Gina kai puodą B.

◊ gìnk Diẽve jokiu būdu, tikrai ne: Gink Dieve, kvailu pasitikėti, ponui tiesą į akis kalbėti LTR.

\ ginti; apginti; atginti; išginti; nuginti; paginti; perginti; priginti; suginti; užginti